Kaip gimė „Snake Clash“: nuo paprasto gyvatės žaidimo iki kovos už išlikimą

Kiekvienas žaidimas prasideda nuo idėjos. Kartais kūrimo metu ji pasikeičia tik šiek tiek. O kartais galutinis žaidimas atrodo visiškai kitaip nei pirmasis prototipas.

„Snake Clash“ priklauso būtent antrajai kategorijai.

Žaidimo idėja gimė 2024 metais, kai pradėjome eksperimentuoti su paprasta koncepcija: žaidėjai ant stalo dėlioja korteles, o jos nurodo, kuria kryptimi gali judėti jų gyvatės.

Iš pradžių žaidimas apskritai nebuvo apie kovą tarp gyvačių.

Stalas, pilnas gyvačių

Pirmasis prototipas buvo paremtas gerokai paprastesne idėja. Žaidėjai dėliojo judėjimo korteles, judino savo gyvates po stalą ir stengėsi sugauti įvairius smulkius gyvūnus – vabzdžius, peles, varles ir kitus padarėlius.

Kiekvienas gyvūnas buvo vertas tam tikro skaičiaus taškų, todėl tikslas buvo paprastas: judinti savo gyvatę po stalą, ieškoti maisto ir surinkti kuo daugiau taškų.

Ir, mūsų nuostabai, tai veikė.

Prototipas buvo smagus, lengvai suprantamas ir sukurdavo labai įdomią situaciją ant stalo. Tačiau testuodami žaidimą su daugiau žaidėjų pastebėjome kai ką įdomaus.

Gyvatės pradėjo konkuruoti.

Kai ant to paties stalo judėjo kelios gyvatės, jos greitai pradėjo varžytis ne tik dėl maisto, bet ir dėl vietos.

Tuomet iškilo paprastas klausimas:

O kas, jeigu gyvatės galėtų iš tikrųjų kovoti tarpusavyje?

Nuo konkurencijos iki susirėmimo

Tai buvo momentas, kai žaidimas pradėjo virsti tuo, ką šiandien vadiname „Snake Clash“.

Užuot tik rinkę maistą ir bandę surinkti kuo daugiau taškų, žaidėjai galėjo trukdyti savo varžovams. Gyvatės galėjo pulti viena kitą, o pavojingiausiose situacijose net eliminuoti kitą gyvatę, perkąsdamos jai kaklą.

Staiga žaidimas tapo ne vien apie taškų rinkimą.

Jis tapo apie išlikimą.

Stalas virto tikru mūšio lauku, kuriame kiekvienas judėjimas buvo svarbus. Priartėti prie kitos gyvatės galėjo būti puiki proga – arba labai blogas sprendimas.

Tačiau norėjome šią idėją išplėtoti dar labiau.

Niekada nežinai, kas nutiks

Norėjome, kad žaidėjai jaustų, jog net ir turėdami tobulą planą niekada negali būti visiškai tikri, kas nutiks toliau.

Tuomet atsirado specialiosios galios.

Kiekviena gyvatė galėjo įgyti unikalių gebėjimų traukdama korteles. Šios galios galėjo apsaugoti nuo priešininko atakos, pakeisti situaciją ant stalo arba suteikti galimybę netikėtai kontratakuoti.

Tai žaidimui suteikė dar vieną strategijos sluoksnį.

Nebegalėjai būti tikras, kad priešininkas yra bejėgis vien todėl, kad sugebėjai jį įsprausti į kampą. Galbūt jis turi kortelę, kuri leis išsigelbėti. O gal tiesiog laukia tinkamo momento smogti atgal.

Taip žaidime atsirado daugiau strategijos, netikėtumo ir, svarbiausia, įtampos.

Juk tavo tikslas nėra tiesiog surinkti daugiausia taškų.

Turi išgyventi pakankamai ilgai, kad galėtum juos surinkti.

Peržiūrėkite stalo žaidimą „Snake Clash“ →

„Snake Clash“ pasaulio sukūrimas

Žaidimui tobulėjant supratome, kad kartu turi keistis ir jo vizualinis stilius.

Žaidimas tapo konkurencingesnis, chaotiškesnis ir vis labiau orientuotas į išlikimą. Norėjome, kad iliustracijos atspindėtų šią nuotaiką ir kartu suteiktų „Snake Clash“ išskirtinį identitetą.

Todėl pasirinkome archajišką, senovę primenantį vizualinį stilių. Žaidimo grafinius elementus įkvėpė actekų menas.

Norėjome sukurti pasaulį, kuris atrodytų taip, tarsi šios gyvatės ir jų kova būtų egzistavusios gerokai anksčiau už mus – keistą, spalvingą pasaulį, kuriame išlikimas ir konkurencija yra tiesiog natūrali gyvenimo dalis.

„Snake Clash“ vizualinį pasaulį sukūrė iliustratorė Sandra Jančiukaitė, kurios darbas tapo labai svarbia žaidimo identiteto dalimi.

Nuo gyvačių žvynelių ir jų raštų iki iliustracijų ant kortelių – kiekviena detalė buvo kruopščiai sukurta Sandros.

Jos darbas suteikė „Snake Clash“ spalvingą ir išskirtinę išvaizdą, o žaidimo viršelis tapo savotišku atspindžiu to, kas nutinka, kai kelios gyvatės atsiduria vienoje teritorijoje.

Nuo paprastos idėjos iki „Snake Clash“

Žvelgiant atgal į pirmąjį prototipą, įdomu pamatyti, kiek daug žaidimas pasikeitė.

Pradinė idėja buvo paprasta: padėk kortelę, pajudink gyvatę ir pagauk maistą.

Tačiau testuodami žaidimą supratome, kad slepiasi kai kas daug įdomesnio.

Gyvatės norėjo konkuruoti.

Jos norėjo to paties maisto. Jos norėjo tos pačios vietos. Ir galiausiai jos norėjo viena kitą pašalinti iš žaidimo.

Būtent ši evoliucija pavertė pirmąjį prototipą „Snake Clash“ – žaidimu apie judėjimą, strategiją, netikėtas atakas ir kovą dėl išlikimo.

Ir turbūt tai yra viena įdomiausių stalo žaidimų kūrimo dalių.

Pradedi nuo idėjos.

Tuomet padedi ją ant stalo.

O kartais pats žaidimas parodo, kuo jis nori tapti.